bizdis

bìzdis, -ė smob. (2) menk. 1. Brs kas bizdinėja, vaikštinėja be darbo: Ar tik ne ta bìzdė atlenda? Bsg. 2. laužas, iširėlis: Ė, kad visokių tokių bìzdžių žiūrėtum, kas gi galo būtų! Grž.